stipti

stìpti, stim̃pa [-sta S.Dauk, stem̃pa LD339 (Sv, Ktk, Lkm), stim̃psta, stypsta], -o KŽ 1. intr. M, L, Rtr, NdŽ, Dgl, Slk, Grg nustoti gyventi (apie gyvulius, paukščius, vabzdžius), dvėsti, gaišti: Jaučiai badu kone stimpa N. Jau karvė stem̃pa Ml. Stem̃pa stem̃pa paršelis, nunešu ėst – i vė gyvas Klt. Pradėjo stìpt mūsų viščiokai Ds. Paims, kaklą prakąs, višta i stim̃psta JnšM. Arklys ir stipdamas žmogų gali užmušt Gs. Ne must, tikrai stips veikiai Skd. Žvėrys dar ilgai maru stipo kaip stipę J.Jabl. Pačios nevalgom stìpusios mėsos ir kitiem neduodam Dglš. [Veterinaras] stim̃pančią karvę atgauna Švnč. Nuo mùsiamirių musios stim̃pa Dgp. ^ Kai esti stim̃pama, nieko nepadarysi Gmž. Šuva stips (sakoma kam netikėtam įvykus) KlK15,100. A šuo stìps, ka jau nė šnapselio negeri? Slv. Lauk, šunie, kol kumelė stìps Dkš. Nelauk, varna, kol bėris stips PPr392. Padla ir stìpdamas da spiria Trgn. Tiesą sako žmonės, kad jei laukas arklys rados, tai jis ir stips laukas Kpč. 2. intr. NdŽ menk. mirti: Čia gimiau, čia gyvenau, čia i stìpsiu Vl. Tik dabok, kas bus, kad stìpdams rasi rokundą K.Donel. Aš tuoj stipsiù – sakydavo diedukas Aln. Skradžiai smertis lenda akysan, gal jau reiks stìpt Rš. Ir nestim̃pa tas nevidonas! Klvr. | Jug vyrai be motriškos stim̃pa žemėn End. ^ Išdirbk gerai kailį – stìps ir atsimins Dkš. Nors ir stìpsi, visiems neįtiksi Grk. Be nagų nestipsi, be akių aklas liksi LTR(Al). 3. intr. NdŽ prk. kęsti alkį, alkti: Badu paukščiai dvėsė, stipo J.Jabl. Aš, kad ir badu stìpsiu, ožkos nelaikysiu Skr. Tu pijokauni, o karvės stem̃pa neėdę Ktk. Jų visi gyvuliai iš bado stem̃pa Vžns. O tie vargšai biedniejai papratę badu stìpti KlvrŽ. Anie vaikus stapina ir patys badu stimpa Brs. O jaučiai, badu kone stipdami ir svyrinėdami, vos rėžo dirvą K.Donel¹. Todėl Petronelė stipo pusbadžiu ir stapino vaiką savo M.Valanč. ^ Nestips pelė badu ant aruodo LTR(Lnkv). Nebūk išvipęs – nebūsi stipęs! LMD. 4. intr. LL83, NdŽ, Dov, Yl šnek. kęsti šaltį, šalti: Dabar kaip šuva stìpk an oro Ds. Tai šalta – aš jau baigiu stìpt PnmA. Stim̃pam išlėkę pašalėj LKT301(Šmn). Žiūrėk, vaikai stim̃pa ore, eik – greičiau invarysi gryčion Sv. Išeina pusnuogiai [vaikai] laukan ir stem̃pa Ds. A jau teip stimpì žemėn, ka puli pri pečiaus End. Sargui žiemą blogai, stim̃pa kaip šuva ant šalčio Jnš. Nu šalčio rankos pradėjo stìpti Vvr. 5. intr. Q502, Sut, N, K, Ns1832,4 stirti, kietėti: Stimpu, kietu tampu SD46. Kūnas sušalęs stim̃pa J. Sprandas stimpa, galva stimpa Kv. ║ NdŽ stingti (apie šaltieną). 6. intr. NdŽ, Šlv šnek. šėlti, išdykauti: Vaikai stim̃pa par dienas, nėra su anais ramybės Varn. Stìpo par visą dieną kaip čemeryčių užvalgęs Up. Ko čia stimpì, bene gausi su diržu? Bt. 7. tr. menk. smarkiai valgyti, ryti: Stìpkiatav putrą, kad nėr erbetos Šts.

◊ (kieno) blùsos stim̃pa labai bijo: Jau mano blùsos stim̃pa Mrj.

juokù (juokaĩs, iš juõko) stìpti labai juoktis: Jie jau juokaĩs stim̃pa Skr. Stìpk juokù – vieni šposai iš jų dūkimo Ktk. Mažne stìpo juokaĩs J. Galima stipti iš juoko, matant, kaip spokso į mane Nijolė rš.

\ stipti; apstipti; atstipti; įstipti; išstipti; nustipti; pastipti; parstipti; perstipti; prastipti; pristipti; sustipti; užstipti